2024 m. „Vieningo Kauno“ frakcijos nariai vieningai nepriėmė gyventojų, nors tokią pareigą numato Kauno miesto savivaldybės reglamentas. Daugelis frakcijos narių teigia, jog yra pasiekiami kitais kanalais, o didelio gyventojų susidomėjimo paskelbus priėmimo laiką – nebūna.
Pagal Kauno tarybos reglamentą, tarybos nariai privalo ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti savivaldybės nuolatiniams gyventojams bei priimti savivaldybės nuolatinius gyventojus. Šios nuostatos pažodžiui perkeltos iš Vietos savivaldos įstatymo.
Kaip anksčiau pranešė portalas „Kas vyksta Kaune“, daugelis „Vieningo Kauno“ frakcijos tarybos narių nepateikė veiklos ataskaitų už praėjusius metus. Veiklos ataskaitas už praėjusius metus pateikė tik du „Vieningo Kauno“ frakcijos nariai – Karolis Stirbys ir Viktorija Mačiūnė.
Susisiekus su tarybos nariais el. paštu, daugelis „Vieningo Kauno“ frakcijos narių į portalo pateiktus klausimus neatsakė, keletas tarybos narių tvirtino, jog nemato prasmės skelbti veiklos ataskaitų ir su rinkėjais atsiskaito kitais būdais.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai pastebėjo, jog 2024 m. „Vieningo Kauno“ frakcijos nariai nė karto neskelbė apie gyventojų priėmimus. Paprastai tokia informacija skelbiama
Kitos frakcijos gyventojus priima
Be „Vieningo Kauno“ frakcijos, Kauno miesto savivaldybės taryboje dirba trys kitos frakcijos. Portalas pasiteiravo kitų frakcijų atstovų, kiek gyventojų priėmimų iš viso buvo suorganizuota – tiek individualių frakcijos narių, tiek visos frakcijos vardu.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausanti tarybos narė Andrijana Filinaitė nurodė, jog praėjusiais metais konservatoriai iš viso skelbė šešis gyventojų priėmimus.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) frakcijos narė Audronė Jankuvienė teigė, jog per šią kadenciją frakcija taip pat surengė šešis gyventojų priėmimus.
Portalo žurnalistas susisiekė ir su Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūnu Vytautu Juodagalviu, tačiau tarybos narys į pateiktus klausimus neatsakė ir nenurodė, kiek gi gyventojų priėmimų paskelbė socialdemokratai. Lyginant su kitomis frakcijomis, pernai socialdemokratų frakcijoje buvo daugiausiai pokyčių – du buvę tarybos nariai, Darius Razmislevičius ir Robertas Kaunas, buvo išrinkti į Seimą, pastarasis neseniai tapo Krašto apsaugos ministru. Juos pakeitė Vytautas Juodagalvis ir Diana Bučinskienė.
Plačiau situaciją pakomentuoti sutiko V. Ju0dagalvio frakcijos kolega Kristina Lukauskaitė-Valatkė. Politikė nurodė, jog 2024 m. kartu su R. Kaunu Kauno miesto savivaldybės Mažojoje salėje gyventojus priėmė du kartus – balandžio ir birželio mėnesį. Rugsėjį kartu su R. Kaunu tarybos narė su gyventojais susitiko Vilijampolėje, tarp Vytenio, Demokratų ir Varnių g. esančioje kiemų erdvėje.
2025 m., anot tarybos narės, LSDP frakcijos nariai gyventojus priėmė tris kartus – sausio 28, balandžio 8 ir rugsėjo 23 dienomis. K. Lukauskaitė-Valatkė nurodė, jog nežino, kiek kartų gyventojus priėmė Darius Razmislevičius. Tačiau galime teigti, jog praėjusiais metais gyventojus socialdemokratai priėmė mažiausiai tris kartus, o šiemet – kol kas taip pat tris kartus.
Paaiškinimai – įvairūs
Kaip anksčiau minėjome, portalo žurnalistui raštu paklausus tarybos narių, kodėl jie neskelbia veiklos ataskaitų ir nepriima gyventojų, daugelis tarybos narių į klausimus neatsakė. Visgi keli tarybos nariai pateikė paaiškinimus.
Aušra Papirtienė teigė, jog gyventojams yra pasiekiama įvairiomis priemonėmis, o 2023 m. paskelbtas gyventojų priėmimas didelio dėmesio nesulaukė.
„Kauniečiams esu pasiekiama el. paštu, per socialinius tinklus, telefonu, jei atsiranda poreikis, susitinkame gyvai. Gaunu tikrai daug laiškų, kuriuose išdėstomos konkrečios problemos, sulaukiu žinučių, skambučių. Visada reaguoju ir padedu ieškoti problemų sprendimų.
2023 metais esu skelbusi ir organizavusi gyventojų priėmimą savivaldybės administracijos patalpose, nes tikėjausi sulaukti ne tik iš anksto užsiregistravusių ir pageidavusių susitikti su labai konkrečiomis ir tik jiems asmeniškai svarbiomis problemomis gyventojų, tačiau kitų interesantų nesulaukiau. Tad dabar tokį priėmimą organizuočiau tik jei būtų poreikis ir pageidavimas susitikti iš gyventojų pusės. O kol kas reaguoju ir veikiu, kai į mane kreipiamasi“, – nurodė A. Papirtienė.
Jonas Audėjaitis teigė, jog žurnalisto klausimo dėl veiklos ataskaitų nesuprato, o dėl nevykdytų gyventojų priėmimų nieko neatsakė.
Rosvydas Marcinkevičius nurodė, jog jo požiūriu, skelbti apie gyventojų priėmimus neprivaloma, be to, esą jo kolegų patirtis rodo, kad gyventojų gyvi priėmimai nedomina.
„Nei vietos savivaldos, nei Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamente nėra nustatytas reikalavimas tarybos nariui privalomai skelbti apie planuojamą gyventojų priėmimą, o jame nurodoma, „kad tarybos narys privalo priimti nuolatinius savivaldybės gyventojus”. Privalo priimti, tai esant gyventojo pageidavimui, norui, tarybos narys turi juos priimti.
Atsakant į Jūsų klausimą – neskelbiau. Iš savo kolegų patirčių, kurie kvietė gyventojus į susitikimą su jais, gyventojai arba neateidavo, arba ateidavo keletas. Atsižvelgiant į tai, kad esu lengvai pasiekiamas tiek telefonu, tiek el. paštu, tiek savo „Facebook“ puslapyje, manau, kad efektyvesnis būdas bendrauti su gyventojais yra šiomis priemonėmis“, – teigė R. Marcinkevičius.
Donatas Bacevičius paaiškino, jog su rinkėjais ir gyventojais „susitinka nuolatos“, nors apie gyventojų priėmimus nei šiais, nei praėjusiais metais neskelbė. Regina Grigonienė atsakė panašiai kaip ir R. Marcinkevičius – nurodė, jog jos kontaktai yra viešai prieinami, o tarybos nariai esą neprivalo skelbti apie gyventojų priėmimus.
Nenoras bendrauti gyvai stebina
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė stebisi tarybos narių nenoru bendrauti gyvai – ypač žinant, jog rinkėjai vertina aktyvius politikus.
„Pirmiausia, kyla natūralus klausimas – kokie tarybos narių veiklos tikslai ir kaip jie žino, kad juos pasiekia? Tarybos narius tiesiogiai renka gyventojai, tad nenoras bendrauti gyvai – mažų mažiausiai stebina. Pastebime, kad Lietuvoje politikai vis dažniau supranta, jog geras politikas – aktyvus ir skaidrus politikas. Atsižvelgiant į tai, turime lūkestį, jog išrinkti tarybos nariai organizuotų ir dalyvautų įvairiuose susitikimuose su skirtingomis interesų grupėmis ir, remdamiesi surinktomis įžvalgomis ir duomenimis, priimtų pagrįstus ir pamatuotus sprendimus“, – teigia I. Kalinauskienė.
Pasak I. Kalinauskaitės, tarybos nariai turėtų skelbti ir daugiau informacijos apie savo veiklą.
„Taip pat labai norėtųsi, kad ši informacija atsispindėtų ir jų darbotvarkėse – ypač svarbu, kad matytume ne tik einamosios dienos, bet ilgesnio laikotarpio darbotvarkes bei istorinius duomenis“, – pridūrė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė.
